purtinti

pùrtinti (-yti), -ina, -ino žr. purtyti: 1. K Vaikai obelę pùrtina Kv. Obelę bepùrtinąs Skd. Baisios vėtros didžiai jus (aukštus vaismedžius) kankin, kurie mažne kas metai purtinamys didžiai gaišta S.Dauk. Vėjas medžių viršūnes smarkiai purtina prš. Išsineši tą kretilą ant lauko i pùrtinsi Grg. Pùrtini pakėlęs [bertuvę] aukštai, i nuputa šiukšles Pj. Kam pùrtini, švieži yra [kiaušiniai] Vn. Ta mentė mun netinka kasti: purtina rankas Šts. Purtindamas jo ranką, atsisveikinęs lipau į vežimą LC1889,11. Įdavė man į rankas turėtis ir paleido elektros mašiną: kad ims mane purtinti Skd. Už krūtų nutvėręs pùrtino J. Du kurmiai susikibę su toms noselėms pùrtina pùrtina vienas antrą Žd. Pùrtink tą makaulę! (ragina arklį) Šts. Miltus sijojant, nereik trinti, reik pùrtinti KlvrŽ. Tuojau pripuolė pri to vaiko lovelės i nutvėręs pradėjo aną pykdamas smarkiai pùrtinti Tl. Už uodegos kudlos nutvėręs, įkandęs pùrtink PP75. Velniukas purtina ragus, it sprigį į nosį gavęs, ir tvylina šalin M.Valanč. Ažmatęs gyvulį, [levas] kuo greičiausiai tuoj šoka ant jo, ... drasko nagom ir graužia dantim, purtindamas savo karčius BM2. Kelias duobėtas – pùrtina Pln. Starkas stovi ant abiejų kojų, purtina sparnais ir slepia po jais snapą Pnd. | Višta sėdi an kiaušinių, tai kiaušinius pùrtina ir pùrtina (judina, varto) JnšM. | prk.: Nūlėkiau uždususi, užilsusi, pùrtina (puola, ragina) muni: sakyk skubinai, kas yra Pp. Ana juos purtina (bara, moko), tie ir klauso Dgl. I pùrtink tokį susitikęs už tokius žodžius Šts. Drasko, pùrtina, gatavas suėsti žmogų Krš. | refl.: Purtinas kaip kurapka N. | Vaikas pùrtinas suvystytas Ut. 2. Krėsk, kol nukrėsi, pùrtink Škn. Ana pùrtina drabužį ant vėjo J. Anelka gal šiaudus purtino prie mašinos Krok. 3. Pùrtina muni drebulys – sirgsu Krš. Šaltis kad pùrtins, suvirs liepžiedžių LKT78(Pln). Pùrtina šaltis baisiausiai Užv. Agniešką purtino skausmas, kaip rudens vėjas purtina eglę Pč. Dar šiandien mane juokas purtina, kad aš prisimenu, kaip aš tą dieną šitą geležinį kryžių gavau prš. ║ Aš negaliu riebiai valgyt, mane pùrtina Snt. 4. refl. Geria ir purtinas rš. 5. tr., intr. purenti (žemę): Pùrtinau – nelenda (nedygsta) batviniai Dglš. Kiloti ir purtinti žemei taip pat yra labai geri padargai rš. 6. refl. žr. purtyti 8 (refl.): Kai atvažiavo, pùrtinos arielkos anaiptol Pnd. Pùrtinas negersiąs Krš. Pùrtinos nu tos mergos, ale pasoga didelė, i paėmė Krš. Purtinas jo kaip velnias kryžiaus Ds. 7. tr. vaisinti: Gaidys vištą purtina, kad geriau kiaušinius dėtų Sn. 8. refl. Lp žr. purtyti 9 (refl.): Vištos prieš saulelę purtinosi rš. Vištos pùrtinas – bus lietaus Vlk. Vištos labai purtinas – prieš vėją LTR(Ant).

◊ gálvą pùrtinti neigiamai atsakyti: Tepurtina galvą kas nori, mes ale sakom „ja“ prš.

káilis pùrtinasi bjauru: Purtinas kailis nu tokių obulų Tl.

nùgara (širdìs) pùrtinasi darosi baisu: Mun ir širdìs pùrtinas aplei karą pamanius Ggr. Nugara purtinas iš baimės klausanties Šts.

vìsos ùtys pùrtinasi labai nesinori: Purtinas visos utys į juodą duoną veizant Šts.

\ purtinti; antpurtinti; apipurtinti; atpurtinti; išpurtinti; nupurtinti; papurtinti; prapurtinti; pripurtinti; supurtinti; užpurtinti